Apgamai – tai natūralūs odos dariniai, kurie gali būti tiek įgimti, tiek atsirasti gyvenimo eigoje. Nors dažnai jie sveikatai nepavojingi, yra tokių, kurie gali kelti rimtą pavojų, todėl svarbu juos stebėti ir tinkamai prižiūrėti.
Kas yra apgamai?
Odos dariniai, susidarantys iš melanocitų, pigmentinių ląstelių, kurios gamina melaniną ir suteikia odai spalvą. Melanocitų sankaupa tam tikroje odos vietoje formuoja tamsesnę dėmelę, kuri gali būti įvairių dydžių, formų ir spalvų – nuo šviesiai rudos, melsvos, rausvos iki tamsiai juodos. Apgamai gali būti plokšti arba iškilę, lygūs arba šiurkštūs, o kai kurie net turi plaukelius.
Dažniausiai apgamai yra sveikatai pavojaus nekeliantys odos dariniai, ir laikomi įprastu odos bruožu. Jie gali būti įgimti arba atsirasti bet kuriame gyvenimo etape. Nors dauguma apgamų yra stabilūs, kai kurie jų gali kisti laikui bėgant – padidėti, pakeisti spalvą ar formą, gali keistis jų paviršius. Šiuos pokyčius svarbu stebėti, kad būtų išvengta galimų sveikatos problemų. Stebėti galima namuose, vertinant apgamo požymius, bet geriau patikrą ir apgamų raidos įvertinimą atlikti pas specialistą – gydytoją dermatovenerologą.
Kodėl atsiranda apgamai?
Apgamų atsiradimą dažniausiai lemia genetika ir aplinkos veiksniai. Polinkis turėti daugiau apgamų dažnai paveldimas iš tėvų, o kai kurie apgamai būna matomi jau nuo gimimo. Taip pat hormoniniai pokyčiai, tokie kaip brendimo, nėštumo ar menopauzės metu, gali paskatinti apgamų atsiradimą arba jų pokyčius. Šie svyravimai skatina melanocitų aktyvumą, dėl ko susidaro nauji odos dariniai arba kinta esami.
Saulės poveikis yra dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis apgamų formavimąsi. Ultravioletiniai (UV) spinduliai stimuliuoja melanocitus, todėl apgamai gali tapti tamsesni arba atsirasti nauji. Kiti veiksniai, tokie kaip odos pažeidimai ar imuninės sistemos pokyčiai, taip pat gali turėti įtakos apgamų atsiradimui ir jų savybių pokyčiams. Todėl svarbu apsaugoti odą nuo per didelio saulės poveikio ir stebėti jos pokyčius.
Apgamų rūšys
Apgamai skirstomi į kelias kategorijas, atsižvelgiant į jų atsiradimo laiką, savybes ir galimą riziką sveikatai. Nors dauguma apgamų yra gerybiniai ir nepavojingi, kai kurie gali reikalauti atidesnės priežiūros ar medicininės konsultacijos. Štai pagrindinės apgamų rūšys:
- Įgimti apgamai
Apgamai, kurie atsiranda gimimo metu arba per pirmuosius gyvenimo metus. Jie gali būti įvairaus dydžio, o didesni įgimti apgamai turi didesnę riziką virsti piktybiniais dariniais, todėl juos svarbu reguliariai stebėti. - Įgyti apgamai
Tai apgamai, susiformuojantys gyvenimo eigoje, dažnai dėl genetinių ar aplinkos (saulės UV spindulių) veiksnių. Dažniausiai jie yra nekenksmingi, tačiau būtina stebėti jų pokyčius. - Gerybiniai apgamai
Paprastos pigmentinės dėmelės, kurios nekelia grėsmės sveikatai. Tokie apgamai retai keičiasi laikui bėgant ir paprastai nereikalauja medicininės intervencijos. Juos lengva galima šalinti lazeriu, jei tai yra estetinė problema. - Pavojingi apgamai
Nestandartinės formos, spalvos ar dydžio apgamai, kurie gali reikšti odos vėžio riziką. Pastebėjus, kad apgamas keičiasi, svarbu kuo greičiau kreiptis į dermatovenerologą. Tokių apgamų negalima šalinti lazeriu, juos apžiūrėjęs gydytojas nusprendžia kaip ir kada galima atlikti linkusio kisti darinio šalinimą.
Apgamų vertinimo taisyklės
Šie patarimai gali padėti įsivertinti apgamą namuose.
Ji vadinama Apgamų vertinimo ABCDE taisyklė:
- A (asimetrija): Apgamas nėra simetriškas – viena jo pusė skiriasi nuo kitos.
- B (kraštai): Kraštai yra nelygūs, netaisyklingi, aštrūs ar neaiškiai apibrėžti.
- C (spalva): Spalva nevienoda – gali būti tamsesnių ar šviesesnių plotų, taip pat kelių skirtingų atspalvių.
- D (diametras): Apgamas didesnis nei 6 mm, kas dažnai laikoma galimos rizikos ženklu.
- E (evoliucija): Apgamas keičiasi – jo dydis, forma ar spalva pastebimai kinta.
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Apgamų pakitimai gali būti ankstyvieji odos vėžio – melanomos – požymiai, todėl laiku atlikta diagnostika gali būti gyvybiškai svarbi.
Reguliariai stebėkite savo apgamus ir, jei kyla abejonių, apsvarstykite galimybę pasinaudoti gydytojo dermatovenerolo paslaugomis, kuris atliks išsamų apgamų ištyrimą – dermatoskopiją, reikalui esant rekomenduos apgamų šalinimo procedūrą lazeriu (plačiau skaitykite: apgamų šalinimas) ar chirurginiu būdu. Tai leidžia užtikrinti jūsų sveikatą ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos būklėms.
Apgamų profilaktika ir priežiūra
Apgamų profilaktikai svarbu naudoti SPF kremus, kurie apsaugo odą nuo žalingų UV spindulių ir padeda sumažinti naujų apgamų atsiradimo ar pakitimų riziką. Taip pat rekomenduojama reguliariai stebėti apgamus, atkreipiant dėmesį į jų dydžio, spalvos ar formos pokyčius pagal ABCDE taisyklę. Reguliarūs vizitai pas dermatologą yra būtini, ypač jei turite daug apgamų,ypač šviesią ar jautrią odą.