Plaukų slinkimas daugeliui tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu iššūkiu. Pokyčiai išvaizdoje gali paveikti savivertę, santykį su savo kūnu, ryšį su aplinka. Kai kurie žmonės šį procesą išgyvena sunkiai – tai siejasi su padidėjusiu nerimu, užsisklendimu ar net socialinio gyvenimo atsitraukimu.
Fiziologiškai plaukai iškrenta nuolat – tai natūrali ciklo dalis. Tačiau situacija pasikeičia, kai slinkimas tampa intensyvus, trunka ilgai arba atsiranda aiškūs plaukų tankio pokyčiai. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kas galėjo sukelti pokyčius – tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Plaukų slinkimo priežastys
Genetinis paveldėjimas
Genetinė plaukų slinkimo forma vadinama androgenine alopecija. Ji pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims ir dažniausiai yra paveldima. Vyrams dažnai prasideda nuo plaukų linijos pasislinkimo ar plikimo viršugalvyje, o moterims – nuo difuzinio plaukų retėjimo viršugalvyje, dažniausiai išlaikant priekinę plaukų liniją.
Ši būklė susijusi su plaukų folikulų jautrumu dihidrotestosteronui (DHT) – vyriškam hormonui, kuris palaipsniui mažina folikulų aktyvumą. Rezultatas – trumpesnis plauko augimo ciklas, plonesni plaukai ir galiausiai folikulo veiklos nutrūkimas. Tai nėra išgydoma, tačiau gydymas (pvz., plaukų mezoterapija, plazmos terapija – PRP, galvos odos injekcijos su užpildais, vaistiniai preparatai: minoksidilis ar finasteridas ar kitos priemonės) gali sulėtinti procesą ar net iš dalies sustabdyti.
Stresas
Telogeno efliuviumas – tai dažna plaukų slinkimo forma, pasireiškianti reaguojant į ūmų ar lėtinį stresą. Stresinės situacijos (ligos, chirurginės operacijos, emocinis šokas, net miego stoka) gali sutrikdyti plaukų ciklą ir paskatinti perėjimą į telogeno (poilsio) fazę.
Paprastai tai išryškėja praėjus 2–3 mėnesiams po stresoriaus ir tęsiasi keletą mėnesių. Slinkimas dažniausiai yra difuzinis – tolygiai per visą galvą. Nors būklė dažniausiai laikina, nuolatinis lėtinis stresas gali sukelti ilgalaikių pokyčių.
Plaukai yra jautrūs mitybos disbalansui, nes organizmas prioritetą teikia gyvybiškai svarbiems organams, o plaukų augimą laiko antraeiliu. Trūkstant tam tikrų maistinių medžiagų, plaukų augimo fazė sutrumpėja, daugiau plaukų pereina į slinkimo fazę.
Dažniausi trūkumai, susiję su plaukų slinkimu:
- Geležies – ypač svarbi moterims su stipriomis menstruacijomis.
- Cinko – svarbus folikulų funkcijai.
- Vitaminų B7 (biotinas), B12, D – dalyvauja keratino sintezėje ir folikulų veikloje.
- Baltymų – struktūrinė plauko sudedamoji dalis.
Vegetarizmas, veganizmas, per mažas kalorijų kiekis, greitos dietos – visa tai gali sukelti mitybos nepakankamumą, kuris pasireiškia plaukų slinkimu.
Hormonai
Hormoninis disbalansas – reikšminga plaukų slinkimo priežastis, ypač moterims. Dažniausi hormoniniai pokyčiai:
- Po nėštumo (postpartum alopecija) – fiziologinis plaukų slinkimas, atsirandantis 2–4 mėn. po gimdymo. Dažniausiai laikinas.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – dažnai sukelia plaukų retėjimą, susijusį su padidėjusiu androgenų kiekiu.
- Menopauzė – estrogenų sumažėjimas gali lemti plaukų struktūros pokyčius ir slinkimą.
- Skydliaukės sutrikimai (hipo- ar hipertirozė) – paveikia medžiagų apykaitą ir gali paskatinti tiek difuzinį, tiek židininį slinkimą.
Esant įtarimui dėl hormoninių priežasčių, būtina atlikti kraujo tyrimus ir konsultuotis su endokrinologu ar ginekologu.
Vaistai
Kai kurie medikamentai turi nepageidaujamą poveikį plaukų augimui. Tai gali būti:
- Citostatikai (chemoterapija) – blokuoja greitai besidalijančias ląsteles, įskaitant plaukų folikulus.
- Antidepresantai – ypač SSRI klasės preparatai.
- Beta blokatoriai, retinoidai, antikoaguliantai – gali sukelti telogeno efliuviumą.
- Hormoniniai vaistai – pvz., kontraceptikai ar hormonų pakaitinė terapija.
Paprastai slinkimas prasideda per kelias savaites nuo vartojimo pradžios ir nutrūksta nutraukus vaistą. Visgi sprendimą dėl nutraukimo būtina priimti kartu su gydytoju.
Kitos sveikatos problemos
Gausus plaukų slinkimas gali būti sisteminės ligos simptomas. Tarp dažniausių:
- Anemija – sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą folikulams.
- Autoimuninės ligos – pvz., alopecia areata, kai organizmas atakuoja plaukų folikulus.
- Infekcijos – galvos odos grybelis (tinea capitis) ar bakterinės infekcijos gali sukelti židininius plikimo plotus.
- Lėtinis uždegimas – sisteminės būklės, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, taip pat gali paveikti plaukų augimą.
Tokiais atvejais gydomas ne pats slinkimas, o pagrindinė priežastis.
Kada verta sunerimti?
Įprastas plaukų slinkimas neviršija 100 plaukų per dieną. Vertėtų kreiptis į specialistą, jei:
- Plaukų kiekis pastebimai sumažėja per kelias savaites ar mėnesius.
- Matomi plikimo židiniai ar galvos odos plotai tampa ryškiai matomi.
- Slinkimas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius.
- Kartu pasireiškia bendras silpnumas, nagų lūžinėjimas, blyškumas.
- Plaukų būklė pablogėja vartojant naujus vaistus ar pradėjus naują dietą.
Laiku kreipiantis galima užkirsti kelią tolesniam folikulų nykimui ar atkurti normalų plaukų ciklą.
Kaip gydyti plaukų slinkimą?
Plaukų slinkimo gydymas priklauso nuo priežasties. Nėra universalaus sprendimo, todėl būtina pradėti nuo diagnostikos: kraujo tyrimų, hormonų profilio, galvos odos įvertinimo.
Galimi gydymo metodai:
- Minoksidilis (5% vyrams, 2% moterims) – vietinis vaistinis preparatas, skatinantis kraujotaką folikuluose.
- Finasteridas – Finasteridas sumažina DHT koncentraciją kraujyje ir galvos odoje iki 60–70 %, todėl stabdo tolesnį plaukų slinkimą ir skatina esamų plaukų sustorėjimą.
- Vitaminų ir mineralų papildai – esant trūkumui (geležies, D, cinko, biotino).
- PRP (Platelet-Rich Plasma) – trombocitais praturtinta plazma suleidžiama į galvos odą.
- Mezoterapija plaukams, lazerinė terapija, fotobiomoduliacija – įvairios naudingos medžiagos (vitaminai, peptidai ir kt.), leidžiamos į galvos odą mikroinjekcijomis.
Daugeliu atvejų svarbiausia yra sisteminis požiūris: tiek priežasties šalinimas, tiek simptominis gydymas. Pastebėjus, kad plaukų slinkimas tampa intensyvus, užsitęsia ar pastebimai keičia plaukų tankį, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris įvertins jūsų sveikatos būklę, atliks galvos odos tyrimą dermatoskopu, reikalui esant skirs kraujo tyrimus. Todėl tik specialistas gali įvertinti tikras plaukų slinkimo priežastis ir rekomenduoti tinkamiausią gydymą.